Kas lemia statybinių atliekų augimą

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atstovė spaudai Maruta Bukleviča tvirtina, kad ne visada tokias atliekų sankaupas galima vadinti sąvartynais tikrąja to žodžio prasme, tačiau dauguma tokių atliekų tikrai kaupiasi tam tikrose vietose. Laikui bėgant kiti mato, kad su esamomis atliekomis nieko nedaroma, ir pamažu pradeda ten vežti savo statybines atliekas. Taigi nedidelė teritorija su maišais iš tiesų gali virsti sąvartynu.

ECO BALTIA GROUP vadovas Māris Simanovičs mano, kad su stambiagabaričių atliekų išvežimu Latvija iš esmės susitvarko, tačiau smulkių „buitinių“ šiukšlių išvežimo problema išlieka. Māris daro prielaidą, kad tokia padėtis susidarė dėl nepakankamo gyventojų informavimo, kaip tvarkyti atliekas, ką daryti, kur skambinti ir pan. Maris primena, kad atliekas reikia nukreipti atliekų tvarkytojui arba sudėti į šiukšlių konteinerį, teisėtai pastatytą tam tikroje vietoje.

Yra reikalavimų, kurių būtina laikytis atliekant namo ar buto remontą. Rygos Statybos komisijos atstovas spaudai Edgars Butāns informuoja, kad kiekvienas projektuotojas, pateikdamas statybos planą Statybos valdybai, gauna instrukciją, pagal kurią privalo apskaičiuoti apytikslį atliekų kiekį ir vietą, kur jos bus vežamos. Tada Statybų valdyba patikrina duomenis ir tokio sprendimo teisėtumą. Statybų valdyba taip pat prašo pateikti kvitus, įrodančius, kad atliekos buvo išvežtos ir perduotos jas saugančiam asmeniui.

Tačiau akivaizdu, kad neįmanoma nustatyti tikslaus atliekų kiekio tuo atveju, jei atliekamas privačios valdos kosmetinis remontas. Be to, tam nereikia jokių pažymų, todėl atitinkamai negalima stebėti, kokios atliekos ir dėl tokios vykdomos veiklos susidarė. Retai pasitaiko, kad aplinkoje būtų galima pamatyti didžiulius pramonės įmonių atliekų kiekius. Didžiausią problemą kelia privatūs savininkai, kurie namuose atlieka smulkius remonto darbus ir kažkur išmeta iki 300 kilogramų dydžio statybinių atliekų krūvas.

Kokia galėtų būti tokio privačių savininkų elgesio priežastis

Už atliekų išmetimą miške fiziniams asmenims gresia bauda iki 1 000 eurų, o juridiniams asmenims – iki 2 100 eurų. Tačiau tai nestabdo gyventojų, nes vienas atliekų išvežimo konteineris kainuoja 200 eurų. Tačiau visa esmė yra ta, kad toks atsikratymas atliekomis turėtų tapti nenaudingas ir nepatogus. Pageidautina, kad žmonės, naudodamiesi šiukšlių konteineriais, patys norėtų statybines atliekas vežti ne į mišką, o į specializuotus objektus, pavyzdžiui, į GETLIŅI.

Kita problema yra ta, kad tam tikrų rūšių atliekas reikia vežti ne į paprastus statybinių atliekų sąvartynus, o į kitas vietas. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie kibirus su dažais, šiferio likučius ir pan. Visi gamtai ir žmonėms chemiškai pavojingi junginiai turi būti šalinami specialiuose surinkimo taškuose.

Įmonės GETLIŅI statybinių atliekų tvarkymo skyriaus vadovas Rūdolfs Kalējs patikslina, kad taip pat nėra sistemos, kuri paskirstytų atliekas po regionus, nėra aiškios ir suderintos pardavimų sistemos, todėl gyventojai turi viską daryti patys. Tai taip pat klaidina žmones, net jei iš pradžių žmogus turėjo ketinimų elgtis teisingai.

Kaip rūšiuojamos gautos statybinės atliekos

Šiuo metu perdirbimas vyksta taip: nuolaužos susmulkinamos, o paskui dar kartą panaudojamos statybose, pavyzdžiui, keliams barstyti, sukuriant pagalvę po plytelėmis ar asfalto danga. Taip sumažinamas poveikis aplinkai, nes nebereikia iš naujo išgauti kelių tiesimui reikalingų medžiagų (smėlio, skaldos, molio, keramzito ir kt.). Jei statybinės atliekos būtų išvežamos griežtai reglamentuotu būdu ir būtų sukurta jų paskirstymo sistema, išlaidos kelių remontui ir jų tiesimui sumažėtų daug kartų.

Balandžio 18 d. Europos Parlamente priimti įstatymų projektai reikalauja, kad iki 2025 metų būtų perdirbama ne mažiau nei 55 % buitinių atliekų. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad pernai Latvijoje buvo perdirbta mažiau nei 30 % atliekų, o daugiau nei 70 % jų pateko į sąvartynus.

Rūšiavimo ir utilizavimo planai ateičiai

Iki 2035 metų perdirbtų atliekų kiekis neturėtų viršyti 10 %. Iki 2025 metų iš namų ūkių turėtų būti atskirai surenkamos tekstilės ir pavojingos atliekos. Iki 2024 metų taip pat turėtų būti numatytas atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimas arba sukurtas kompostavimas namų sąlygomis.

Mūsų kaimynų padėtis šiek tiek geresnė. Lietuvoje yra tik šiek tiek daugiau nei 50 % atliekų, o estai dar sąmoningesni – tik 12 % jų buitinių atliekų išmetama į mišką. Sakoma, kad per artimiausius 5 – 7 metus GETLIŅI sąvartyne tiesiog nebeliks vietos, todėl atliekų jis nebepriims. Tačiau vis dar neaišku, kada bus suformuotas naujasis valstybinis sąvartynas.

GETLIŅI technikos direktorius Aigars Peksens sako, kad kol kas negali pateikti išsamios informacijos, tačiau įmonė aktyviai dirba ieškodama šios problemos sprendimo.