Šį pavasarį „Latvijas Valsts vides dienests“ vis dažniau atskleidžia pažeidimus tiek buitinių, tiek pramoninių atliekų deginimo srityje. Reikėtų nepamiršti, kad atliekų deginimas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką bei sukelia nepataisomų pasekmių gamtai. Be to, šie veiksmai priskiriami administraciniams nusižengimams ir už tai yra baudžiama. Bet kokios atliekos (tiek buitinės, tiek ypač pavojingos pramoninės atliekos) turi būti perduotos įmonei, turinčiai reikiamą aplinkosaugos leidimą.

Kodėl atliekų deginimas yra pavojingas?

Atliekose yra įvairių pavojingų medžiagų: gyvsidabrio, švino, arseno, pesticidų, rūgščių, naftos produktų ir daugelio kitų. Deginant buitines atliekas šildymo krosnelėje ar židinyje, atliekose esančios kenksmingos medžiagos visiškai nesudega. Todėl į orą išsiskiria nesudegę kenksmingi teršalai. Pirmiausia kyla pavojus įkvėpti nuodingų garų patiems žmonėms, tačiau vėliau kenksmingos medžiagos patenka ir į dirvožemį bei vandenį.

Šiuolaikiniame pasaulyje daugumoje gaminamų produktų naudojamas plastikas ir guma, todėl natūralūs būdai atsikratyti šių dalykų nebus tokie sėkmingi, kaip prieš kelis šimtmečius, kai viskas buvo gaminama iš medžio. Deginant plastiką ir įvairius kitus naftos produktus (įskaitant tepalą, padangas), į orą išsiskiria dideli CO2, kietųjų dalelių, sieros ir azoto oksidų, įvairių toksinų kiekiai, taip pat ir kancerogeninės medžiagos. 

Šios medžiagos gali sukelti plaučių vėžį, astmą ir kitas ligas. Sieros ir azoto oksidai atmosferoje sudaro rūgščius junginius, kurie vėliau rūgščiųjų lietų forma pasiekia žemės paviršių. Ypač pavojingi į dirvožemį patenkantys sunkieji metalai, įvairūs neirstantys organiniai junginiai, kancerogeniniai dioksinai ir furanai. 

Sunkieji metalai yra ypač toksiški ir kaupiasi gyvuose organizmuose, sukeldami žmonių bei gyvūnų ligas. Kancerogenai lengvai pažeidžia bet kurio organizmo nervų ir imuninę sistemas. Šie stabilūs junginiai gali išlikti aplinkoje daugelį metų ir net dešimtmečių, kol pradės irti. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad dėl išmetamo CO2 kiekio atmosfera šyla, o tai lemia klimato kaitą.

Šį pavasarį buvo draudžiama deginti atliekas.

Šių metų balandžio mėnesį buvo nustatyti keli šiukšlių deginimo atvejai. Balandžio pradžioje „Latvijas Valsts vides dienests“ aplinkos apsaugos inspektoriai nustatė, kad SIA DAILE AGRO teritorijoje Nākotne, Jelgavos rajone, deginamos atliekos. Patikrinimo metu patalpose degė 200 litrų talpos metalinė statinė ir kiti metalai, o gaisro vietoje pastebėta tamsi tiršta medžiaga, vizualiai panaši į naftos produktus. Patikrinimo metu atsakingas asmuo sustabdė degimo procesą ir užgesino gaisrą.

Planinio patikrinimo metu įmonės RAGARE teritorijoje, esančioje Jaunbėrzės savivaldybėje, taip pat aptikta degančių įvairių atliekų: plastikinių vamzdžių, medienos, konservuoto maisto ir dažų skardinių. Patikrinimo metu dalis skardinių sprogo. Įvykio vietoje atstovas paaiškino, kad valė teritoriją, ir neigė, bandęs deginti atliekas, teigdamas, kad atliekos buvo sukrautos į krūvą ir paruoštos perduoti atsakingai bendrovei, o jas padegė trečioji šalis. Patikrinimo metu ugnis iš karto buvo užberta smėliu.

Abiem atvejais dėl netinkamo atliekų tvarkymo buvo pradėta administracinio nusižengimo byla. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda – fiziniam asmeniui nuo 70 iki 1 000 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 250 iki 2 800 eurų.