JT antrinio perdirbimo tikslo aprašymas

12-ojo JT darnaus vystymosi tikslo (DVT) nuostatose nurodoma, kad būtina skatinti tvarius ir ekologiškai atsakingus gamybos bei vartojimo modelius. Įgyvendinant tokį tikslą, viena pagrindinių strategijų, kurią turi priimti šalys, įvardijama kaip trijų „R“ metodas: „Recycle, Reduce, Reuse“ („Perdirbti, mažinti, pakartotinai naudoti“). Pranešama, kad tai padės užtikrinti, jog šie veiksmai kontroliuos ir valdys išmetamų atliekų kiekį.

Visuomenė, gamyklos ir viešojo administravimo institucijos jau daugelį metų bendradarbiauja, siekdamos didinti tvarų visuomenės informavimą apie atliekų perdirbimo svarbą. Jos kuria specialias priemones ir politiką, kad rastų naujų būdų, kaip perdirbti kasmet susidarančių atliekų masę.

Perdirbant atliekas pasiekiama dviejų pagrindinių privalumų:

• galima pakartotinai panaudoti ženklų kiekį atliekų, kurios kitu atveju atsidurtų sąvartynuose arba gadintų aplinką;
• galima gaminti ekologiškai švarią ir saugią žaliavą, nešvaistant medžiagų ir neatsinaujinančių gamtos išteklių.

Per pastaruosius keletą metų šalims pavyko pagerinti atliekų perdirbimo rodiklius investuojant į technologijas, vykdant informacijos ir švietimo veiklą ir įgyvendinant specialią politiką, skatinančią piliečius ir įmones sąmoningai ir kokybiškai perdirbti atliekas. Toliau pateikiami keli išsivysčiusių šalių atliekų perdirbimo ir panaudojimo pavyzdžiai.

Penkių labiausiai išsivysčiusių šalių atliekų perdirbimo aprašymas

Švedija – nuo atliekų iki energijos

Šalyje yra 34 elektrinės, kuriose atliekos paverčiamos energija ir deginamos, jei jų negalima perdirbti. Abiem atvejais atliekos naudojamos energijai gauti. Tokios energijos pakanka aprūpinti 250 000 namų ūkių. Visa tai gerokai sumažina susidarančių atliekų ir dėl to išmetamų kenksmingų teršalų kiekį.

Švedijoje atliekų perdirbimo kokybė yra tokia aukšta, kad dažnai tenka prašyti importuoti atliekas iš kitų šalių, kad elektrinė visu pajėgumu galėtų veikti ištisus metus.

Šiaurės Europos šalys yra komunalinių ir pramoninių atliekų perdirbimo pradininkės. Švedija pasiekė ypač įspūdingų rezultatų rūšiuodama ir pakartotinai naudodama atliekas. Prie to prisidėjo kiekvienas į sistemą įtrauktas ir sudomintas šalies gyventojas.

Japonija – rūšiavimo optimizavimas

Japonijos atliekų tvarkymo sistemos sėkmės raktas yra kruopštumas. Namų gyventojai, kaimynai yra atsakingi už buitinių atliekų rūšiavimą ir skirstymą bei šių atliekų surinkimo kalendoriaus laikymąsi.

Pavyzdžiui, prieš atskiriant plastiką perdirbimui, jį reikia išplauti, nuimti etiketes ir lipdukus. Kartoninės dėžės sulankstomos, kad būtų taupoma vieta, o visos šiukšlės paženklinamos nurodant namų ūkio duomenis. Taip siekiama užtikrinti, kad žmonės prisiimtų visišką atsakomybę už atliekas ir laikytųsi jų šalinimo taisyklių.

Siekiant įdiegti japonų įprotį perdirbti atliekas, gatvėse nėra šiukšliadėžių. Gyventojai šiukšles parsineša namo ir vėliau patys jas rūšiuoja.

Šveicarija – atliekų mažinimas

Viena pirmųjų šalių, supratusių atliekų perdirbimo svarbą, yra Šveicarija. Ši Alpių šalis yra pavyzdys, kaip gerinti piliečių informuotumą šviečiant ir įgyvendinant nacionalinę politiką. Šiuo atveju pastangos nukreiptos į perdirbti netinkamų atliekų kiekio mažinimą.

Viena populiariausių atliekų yra maišelis. Norėdami atsikratyti maišelių, piliečiai turi įsigyti „oficialius“ šiukšlių maišus už didesnę kainą, o perdirbti šias šiukšles galima visiškai nemokamai.

Dėl šios priemonės, palyginti su 2000 metais, neperdirbamų atliekų kiekis vienam asmeniui sumažėjo maždaug 90 kg. Šveicarija taip pat yra pirmoji šalis, kurioje perdirbamos organinės atliekos, naudojamos kompostui gaminti.

Pietų Korėja – maisto atliekų problema

Nepaisant pastangų perdirbti plastiką, stiklą ir kartoną, maisto atliekos yra pagrindinė šiuolaikinio pasaulio problema. Maždaug trečdalis maisto išmetama arba tampa netinkamu vartoti. Dėl to į atmosferą išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai labai kenkia aplinkai.

Pietų Korėja sujungė dvi priemones: atgrasymą ir investicijas į technologijas. Šiukšlių maišai turi nustatytą kainą, už kurią finansuojami perdirbimo procesai. Maišai yra biologiškai skaidūs ir nekenksmingi gamtai. Korėjos gyventojai šiukšles nuneša į perdirbimo centrą, kur maišai pasveriami. Kuo didesnis maišo svoris, tuo didesnę kainą už atliekas moka Korėjos gyventojas.

Velsas – aktyvi politika ir švietimas

Vos per 20 metų Jungtinės Karalystės buitinių atliekų perdirbimo lygis išaugo nuo 5 % iki 64 % ir yra vienas didžiausių visoje Europoje.

Tokių rezultatų pasiekta įgyvendinant ambicingus planus ir priemones, į kurias įtraukti visi – gyventojai, įmonės ir viešojo administravimo institucijos.

Šalies sėkmė apima tris etapus: atliekų perdirbimo struktūros optimizavimą, išsamią visuomenės informavimo kampaniją, politinį skatinimą (mokesčiai ir piniginės premijos). Artimiausiu metu Velsas planuoja sukurti čiužinių ir sauskelnių – daiktų, kurie anksčiau nebuvo šalinami aplinkai nekenksmingu būdu, – perdirbimo technologijas.