Atliekų tvarkymas: kaip ir kodėl? Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas ir tekstilės gaminius, atsisakyti vienkartinio plastiko, pereiti nuo sąvartynų prie perdirbimo – taip Latvija ketina kovoti su didėjančiu latvių „gaminamų“ buitinių atliekų kiekiu. Strategijos kūrimas yra pusė darbo. Ne mažiau svarbu informuoti visuomenę apie tai, kaip reikia rūšiuoti atliekas ir kam to reikia.

Ką gausime perdirbdami atliekas?

1. Taupymas. Galima rūšiuoti šiukšles, pavyzdžiui, stiklą, plastiką ir pavojingas atliekas. Išrūšiuotos biologiškai skaidžios atliekos bus išvežamos mažesniu tarifu, nei šiuo metu galiojantys tarifai nerūšiuotų ir mišrių buitinių atliekų surinkimui ir šalinimui.
2. Nauji ištekliai. Perdirbamos atliekos – tai neišsenkantys ištekliai, kuriuos galima naudoti kuriant įvairios paskirties daiktus. Pavyzdžiui, iš perdirbto plastiko galima gaminti drabužius, avalynę arba šiltus užpildus antklodėms ir striukėms. O iš automobilių padangų galima gaminti medžiagas kelių tiesimui.
3. Švari žemė. Sumažinus atliekų kiekį, nebereikės ieškoti vietos naujiems sąvartynams, todėl bus išsaugoti dideli žemės plotai, tinkami žmonėms gyventi ar ūkininkauti.
4. Sveika aplinka. Mažiau šiukšlių reiškia mažesnį neigiamą poveikį Žemės ekologijai ir žmonių sveikatai.

Kaip teisingai rūšiuoti atliekas? Prieš pradėdami rūšiuoti atliekas, nepamirškite, kad ne visos atliekos tinka perdirbti. Be to, yra įvairių atliekų utilizavimo arba perdirbimo į naudingas žaliavas technologijų. Būtina išskirti ir tam tikrų atliekų kategorijas, kurias reikėtų rūšiuoti atskirai vieną nuo kitos:

• pakuotės (plastikas, stiklas, popierius ir (arba) kartonas);
• metalas;
• baterijos;
• elektros prietaisai;
• aplinkai pavojingos atliekos;
• medicininės atliekos;
• biologiškai skaidžios atliekos;
• vienkartinis plastikas;
• stambiagabaritės ir statybinės atliekos;
• buitinės atliekos, kurių negalima perdirbti.

Taip pat būtina suprasti, kas yra neperdirbamos atliekos. Neperdirbamoms atliekoms priskiriama: baterijos, termometrai, apšvietimui skirtos lemputės, židinių, langų, automobilių stiklas, krištolo gaminiai su švino pagrindu; PET pakuotės kiaušiniams, šampūnui, dušo želei, PP pakuotės duonai; traškučių, ledų pakuotės; tinkleliai daržovėms, vaisiams ir bulvėms bei daugelis kitų. Todėl geriau šias atliekas vežti į specialius surinkimo punktus arba rūšiuoti atskirai nuo kitų atliekų. Kitų kategorijų atliekas tvarkyti gana lengva – tereikia įprasti patiems ir įpratinti ir savo namiškius mesti atliekas į atitinkamas šiukšliadėžes. 

Atliekų tvarkymas yra per daug sudėtingas ir aš nenoriu to daryti. Tuomet reikia permąstyti savo įpročius. 

• Pirkite mažiau maisto produktų ir daiktų, kuriuos vėliau reikės rūšiuoti.
• Nepirkite plastikinių maišelių parduotuvėse, o pakeiskite juos daugkartinio naudojimo maišeliais ir tinkleliais.
• Vaisius ir daržoves pirkite pagal svorį, o ne pakuotėse.
• Atsisakykite plastikinių puodelių ir vienkartinių indų. Norėdami išsinešti kavos, paprašykite, kad gėrimas būtų supiltas į jūsų atsineštą termosą.

Deja, šiandieninė buitinių ir statybinių atliekų tvarkymo sistema yra ydinga. Turime per daug atliekų, kurių negalima perdirbti – jos gali būti tik sudeginamos arba palaidojamos pagal vietos kategorijos taisykles. Tai sukelia painiavą ir piliečių nenorą rūšiuoti atliekas. Tačiau ir tai galima pakeisti – išsiugdę tinkamus įpročius, daug kartų sumažinsime susidarančių atliekų kiekį. Taip supaprastinsime atliekų rūšiavimo procesą.