5 atliekų perdirbimo problemos Latvijoje

Klimatas keičiasi, vis greičiau senka gamtos ištekliai, ozono sluoksnio storis mažėja, vandens ir žemės ekotoksiškumas didėja – tai tik maži pavyzdžiai, kaip žmonių klaidos ir aplaidumas tvarkant atliekas veikia mūsų planetą. Norint sumažinti susidarančių atliekų kiekį, svarbu ne tik vartoti mažiau prekių, bet ir rūšiuoti atliekas tolimesniam utilizavimui. Patyrinėkime, kaip šiandien Latvijoje organizuojamas buitinių atliekų tvarkymas. 

Kaip prasideda išmanusis atliekų tvarkymas?

Aplinkai palanki atliekų tvarkymo sistema grindžiama žmonių, prekių ir paslaugų vartotojų atliekų rūšiavimu. Šiuo tikslu Latvijoje įrengiami specializuoti atliekų konteineriai ir automatai, kad gyventojai galėtų rūšiuoti atliekas pagal jų rūšį:

• popierius;
• plastikas; 
• stiklas;  
• metalas;
• biologinės atliekos.

Į atskirus konteinerius išrūšiuotos atliekos vežamos į rūšiavimo centrus, kur jos dar kartą rūšiuojamos pagal medžiagos rūšį ir kokybę: į naudingas atliekas, skirtas perdirbti, ir atliekas, skirtas šalinti. Naudingos atliekos iš rūšiavimo centrų siunčiamos į perdirbimo įmones. Nenaudingos atliekos patenka į sąvartynus.

Kokia perdirbimo nauda?

Atliekų perdirbimas – tai procesas, kurio metu atliekos naudojamos kaip žaliava prekėms ir medžiagoms, skirtoms antrinei pakuočių gamybai. Pavyzdžiui, į NORDIC PLAST gamyklą atvežtas kietasis plastikas, plėvelė, maišeliai ir skardinės, paverčiami LDPE, HDPE ir PP granulėmis. PET buteliai ir kamšteliai Jelgavoje paverčiami aukštos kokybės plastiko pusgaminiais. Popieriaus atliekų perdirbimu rūpinasi bendrovės SIA EKO ISO ir SIA V.L.T.
ECO ISO iš senų laikraščių gamina ekovatą ir izoliacinę medžiagą, o V.L.T. iš naudoto popieriaus gamina kartotines pakuotes kiaušiniams. O štai stiklas iš automatų siunčiamas į Lietuvos ir Estijos stiklo perdirbimo gamyklas.

Latvijos taikomos priemonės buitinių atliekų kiekiui mažinti

Latvijoje imtasi tam tikrų priemonių, kad būtų kontroliuojamas parduodamų ir naudojamų pakuočių kiekis:

1. Atliekų surinkimo tarifo didinimas. Ši priemonė turėtų paskatinti latvius kruopščiau ir reguliariau rūšiuoti atliekas. Tai sumažins sąvartynams skirtų atliekų kiekį ir padidins perdirbimui skirtų atliekų procentinę dalį.
2. Užstato už gėrimų pakuotes – skardines ir butelius – tarifo įvedimas. Užstato sistema reiškia, kad pirkėjas įsigyja produktą už kainą, nustatytą atsižvelgiant į užstato tarifą. Grąžindamas pakuotę po naudojimo, pirkėjas gali atgauti sumokėtą užstatą – jam išduodamas tam tikros sumos kvitas, kurį galima panaudoti parduotuvėje, perkant prekes.
3. Draudimas naudoti vienkartinį plastiką – stalo įrankius, lėkštes, ausų krapštukus, balionų lazdeles, šiaudelius, gėrimų tarą ir kt.
4. Mokestis už gamtos išteklius. Tai taikoma verslininkams, parduodantiems prekes pakuotėse, naudojantiems pakuotes prekėms parduoti, naudojantiems pakuotes savo ūkinei veiklai organizuoti.

Tačiau yra alternatyva, leidžianti nemokėti mokesčio. Įmonė turi pati organizuoti buitinių atliekų tvarkymo sistemą arba sudaryti sutartį su atliekų tvarkymo įmone. 

Kas trukdo efektyviai tvarkyti atliekas?

Daugelis Latvijos gyventojų atliekų nerūšiuoja, o viską meta į bendrus atliekų konteinerius. Tokio požiūrio priežastis yra ne tik sąmoningumo stoka. Tikrai ne visos atliekų tvarkymo įmonės rūpinasi konteinerių būkle. Be to, jos taip pat nepateikia konteinerių biologinėms atliekoms.

Kadangi pats atliekų rūšiavimo procesas nėra privalomas, tikrai nėra noro rūšiuoti atliekas į nešvarius, sulūžusius konteinerius. Taip pat kaip ir nėra noro spręsti klausimo, kur dėti maisto likučius. Su aplaidumu susiduriame ir šalinant statybines atliekas. Daug kur atsirado neleistini sąvartynai, kurių pagrindinis turinys – statybinės atliekos. Vien tik Daugpilyje komunalinio ūkio darbuotojai kasmet išleidžia apie 40 000 eurų tokiems nelegaliems sąvartynams tvarkyti. Tendenciją „išvežti šiukšles į netoliese esantį miškelį“ lemia didelės atliekų išvežimo išlaidos. Pigiau jas išvežti už miesto. Dar vienu stabdančiu veiksniu galima laikyti tai, kad visuomenė nepripažįsta ir netaiko „zero waste“ („nulinių atliekų“) principo – hierarchinio atliekų tvarkymo.

Nulinės atliekos (Zero waste) – tai naujas požiūris į atliekų perdirbimą.

Nulinės atliekos – tai aplinkosaugos filosofija, raginanti viso pasaulio žmones permąstyti savo požiūrį į šiukšles ir tvarkyti atliekas, vadovaudajantis šiuo principu: „Vartok mažiau žaliavų, kurias teks išmesti“.

Nulinių atliekų koncepcijos taisyklės

1. Atsisakyti to, kas nereikalinga. Tai reiškia, kad reikia pirkti sąmoningai ir tik tikrai būtinus daiktus. Perkant mažiau prekių, susidarys mažiau atliekų.
2. Mažinti vartojimą. Tai reiškia, kad reikia pirkti mažiau elektronikos prietaisų, technikos, baldų, drabužių ir pan. 
3. Remontuoti ir pakartotinai naudoti daiktus. Neišmeskite sulūžusių ar panaudotų daiktų. Jei jų nebegalima naudoti pagal paskirtį, pabandykite juos panaudoti kitiems tikslams.
4. Rūšiuoti atliekas tolimesniams perdirbimui. Svarbu, kad kiekvienas rūšiuotų šiukšles ir visas atliekas nuvežtų į perdirbimo punktus.
5. Kompostuoti, ką galima. 

Kasdien laikydamiesi „zero waste“ („nulinio atliekų“) principo galime išspręsti daug ekologijos problemų. ZOLT pritaria idėjai išmaniai tvarkyti atliekas siekiant bendros švarios ateities, todėl sukūrė programėlę, skirtą greitam šiukšlių konteinerių užsakymui.

Norėdami užsakyti konteinerį, pereikite į skirtuką: „Užsakyti konteinerį“. Kartu kurkime švaresnį pasaulį.