Kas yra išmanusis atliekų tvarkymas?

Išmanusis atliekų tvarkymas – tai bet kokia sistema, kurioje naudojamos technologijos, kad atliekų surinkimas būtų efektyvesnis, ekonomiškesnis ir ekologiškesnis. Daugumoje šių sistemų įdiegta IoT – stebėjimo technologija, kuri renka ir stebi duomenis realiuoju laiku. Tai padeda optimizuoti atliekų surinkimą ir skatina ateities inovacijas.

Kodėl svarbus išmanusis atliekų tvarkymas?

Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 75 % atliekų srauto tinka perdirbti, tačiau iš tikrųjų perdirbama tik apie 30 % antrinių žaliavų. Žmonės kasmet „pagamina“ šiek tiek daugiau nei 2 mlrd. tonų atliekų. Tai rodo, kad pasaulio sąvartynuose ir vandens telkiniuose atsiduria daug nereikalingų šiukšlių.

Šiukšlių problema pasaulyje artimiausiu metu neišnyks, o tradicinės atliekų tvarkymo sistemos nėra pritaikytos susidoroti su vis didėjančiu atliekų kiekiu, kurį sukuria nuolat augantis gyventojų skaičius. Norint užpildyti šią spragą, būtina kurti ir naudoti išmaniųjų atliekų tvarkymo technologijas, kurios padidintų efektyvumą, sumažintų surinkimo sąnaudas ir daugiau atliekų nukreiptų į sąvartynus.

8 naujausios technologijos, sukėlusios revoliuciją atliekų tvarkymo srityje

Pirmas žingsnis kuriant veiksmingas ir tvarias atliekų tvarkymo sistemas – suprasti, kodėl dabartinės sistemos neveikia. Toliau išvardytose technologijose IoT duomenų analizė derinama su šiuolaikiniais sprendimais, padedančiais nustatyti problemas ir tobulinti jas plėtojant sistemą.

1. Išmaniosios šiukšliadėžės

Palikti be pagalbos ir informacijos, žmonės ne visada stengiasi rūšiuoti atliekas į tinkamas šiukšliadėžes ar konteinerius. Siekdama sumažinti neteisingą atliekų rūšiavimą, Lenkijos bendrovė BIN-E sukūrė išmaniąją šiukšliadėžę, kuri, naudodama dirbtiniu intelektu pagrįstą objektų atpažinimą, automatiškai rūšiuoja antrines žaliavas į atskirus skyrius. Po rūšiavimo įrenginys atliekas suspaudžia ir stebi kiekvieno skyriaus užpildymo lygį.

Išmaniosios šiukšliadėžės eliminuoja žmogiškąjį faktorių rūšiavimo procese, todėl perdirbimo įmonės gali greičiau ir lengviau apdoroti medžiagas. Tai gali net 80 % sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas ir gerokai padidinti darbuotojų darbo našumą.

2. Atliekų lygio jutikliai

Gyvenamieji namai ir įmonės visoje šalyje pasikliauja įprastomis šiukšlių išvežimo paslaugomis. Savaitinės paslaugos teikiamos jau kelis dešimtmečius, tačiau tai ne visada yra efektyviausias pasirinkimas.

Siekdamos sumažinti nereikalingų kelionių į sąvartynus ir iš jų skaičių, įmonės ir bendruomenės gali įrengti atliekų lygio jutiklius bet kokio dydžio šiukšliadėžėse ar konteineriuose. Šie prietaisai renka ir saugo duomenis apie šiukšlių konteinerių užpildymo lygį, todėl atliekų surinkimo tarnybos gali numatyti, kaip dažnai juos reikia ištuštinti. Tai taip pat padeda išvengti viešų šiukšliadėžių perpildymo ir aplinkinių teritorijų užteršimo.

3. Perdirbimo robotai, naudojantys dirbtinį intelektą

Perdirbimo centrai atlieka svarbų vaidmenį mažinant šiukšlių kiekį, kuris kasmet patenka į sąvartynus ir vandens telkinius. Tačiau dėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimo per COVID-19 pandemiją daugelis centrų dabar nesėkmingai, nors ir iš visų jėgų bando patenkinti paklausą. Laimei, dirbtinio intelekto valdomi perdirbimo robotai gali padėti kompensuoti dalį nuostolių.

Šie robotai sukurti taip, kad galėtų tiksliai atpažinti ir rūšiuoti perdirbti tinkamas medžiagas, taip didindami efektyvumą ir mažindami žmonių darbo poreikį. Laikui bėgant, tai ne tik taupys perdirbimo centrų lėšas, bet ir padės į tinkamas vietas nukreipti tam tikras medžiagas, kurios kitu atveju atsidurtų sąvartynuose.

4. Šiukšliavežių svėrimo mechanizmai

Kaip ir atliekų lygio jutikliai, šiukšliavežėse sumontuoti svėrimo mechanizmai gali padėti numatyti užpildymo lygį ir sumažinti surinkimo reisų skaičių. Jie matuoja ir saugo duomenis apie atliekų konteinerių svorį, o tada naudoja šią informaciją, kad galėtų numatyti užpildymo lygį. 

Miestų komunalinės tarnybos gali pritaikyti šią technologiją, kad tiksliau numatytų, kaip dažnai reikia siųsti transportą, ir sumažinti metines atliekų surinkimo išlaidas.

5. Pneumatiniai kanalizacijos vamzdžiai

Miestuose auga ne tik gyventojų skaičius, bet ir didėja atliekų tvarkymo sprendimų poreikis, kaip galima būtų susidoroti su didėjančiu šiukšlių kiekiu. Kai kuriuose miestuose ši problema sprendžiama įrengiant pneumatines šiukšliadėžes, kurios jungiamos prie požeminių vamzdžių. Šiukšlės šiais vamzdžiais keliauja į atliekų surinkimo įmonę, kur gali būti rūšiuojamos arba utilizuojamos. Ši sistema naikina tradicinio atliekų surinkimo poreikį, mažina energijos sąnaudas ir gerina bendrą efektyvumą.

6. Saulės energija maitinami šiukšlių tankintuvai

Siekdamas pagerinti atliekų surinkimo efektyvumą ir sumažinti kelionių į sąvartyną ir iš jo skaičių, gamintojas ECUBE LABS sukūrė saulės energija maitinamą šiukšlių tankintuvą. Šis prietaisas gali sutalpinti iki penkių kartų daugiau šiukšlių, nei tradicinės šiukšliadėžės. Šie įrenginiai suspaudžia besikaupiančias šiukšles, kad padidintų šiukšliadėžės talpą, taip pat renka ir perduoda duomenis apie šiukšlių užpildymo ir surinkimo laiką. Taip supaprastinamas atliekų tvarkymo procesas.

7. Elektronikos atliekų kioskai

Netinkamai šalinamos elektroninės atliekos gali pakenkti tiek žmogui, tiek aplinkai. Laimei, daugelis įmonių ir organizacijų pradėjo taikyti elektroninių atliekų tvarkymo programas, kurios padės surinkti senus elektroninius prietaisus ir netgi kompensuoti už jų atidavimą.

EcoATM, užsiimanti išmaniuoju perdirbimu, žengė dar vieną žingsnį į priekį, sukurdama elektroninių atliekų perdirbimo kioskų liniją. Kioskuose galima keisti elektroniką į grynuosius pinigus tiesiog vietoje. Nors už sugadintus ar sunaikintus įrenginius nevisada bus pasiūlyta pinigų, vis tik bus priimami bet kokios būklės telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir MP3 grotuvai ir užtikrinamas jų tinkamas perdirbimas.

8. Perdirbimas pasitelkiant programėles

Užterštų atliekų rūšiavimas yra viena didžiausių perdirbimo centrų problemų. Siekdamos apriboti neperdirbamų medžiagų patekimą į šiuos centrus, organizacijos sukūrė programėles RecycleNation ir iRecycle, kurios palengvina situaciją. Šios programėlės suteikia vartotojams informaciją apie perdirbimo gamyklų užimtumą ir tokių centrų vietą. Programėlėse taip pat yra išsamūs perdirbimui tinkamų medžiagų sąrašai, kurie padeda vartotojams nustatyti, kurie daiktai gali būti perdirbami.

Futuristiniai miestai diegia išmaniuosius atliekų sprendimus

Viso pasaulio miestai diegia pažangius atliekų tvarkymo sprendimus, kad sutaupytų pinigų ir sumažintų poveikį aplinkai. „Išmanieji miestai“ yra ryškūs šių technologijų pavyzdžiai.

San Franciskas, Kalifornija

San Franciskas kasmet išveža į sąvartynus apie 80 % savo atliekų ir gali pasigirti vienu didžiausių perdirbimo rodiklių JAV. Tokius rezultatus miestas pasiekė iš dalies dėl partnerystės su RECOLOGY – šiukšlių surinkimo įmone. RECOLOGY investavo 20 milijonų dolerių į savo objektų modernizavimą ir įdiegė rūšiavimo robotų technoparką, skirtą greitai ir tiksliai rūšiuoti žaliavas.

Šie robotai atlieka daugybę užduočių, taip pat rušiuoja atliekas, atskiria perdirbimui tinkamas medžiagas, kurias praleidžia „tradiciniai“ rūšiuotojai, ir aptinka juodąjį plastiką, kurio kiti rūšiuotojai negali nustatyti. Tai ne tik garantuoja tinkamą didelio medžiagų kiekio apdorojimą San Franciske, bet ir pagerina plastikinių maišelių kokybę ir pardavimą.

Songdo, Pietų Korėja

Songdo buvo vienas pirmųjų miestų, įdiegusių atliekų tvarkymo sistemą nenaudojant sunkvežimių. Įrengtos šiukšliadėžės buvo sujungtos su požemine pneumatine vamzdžių linija, kuria šiukšlės pristatomos tiesiai į atliekų perdirbimo įmonę. Ten atliekos automatiškai rūšiuojamos ir perdirbamos: laidojamos arba deginamos energijai gauti.

Songdo mieste sukurta pirmoji sistema, pašalinusi šiukšlių surinkimo sunkvežimiais poreikį ir prijungusi kiekvieną miesto pastatą prie požeminės vamzdynų sistemos. Tai ne tik sumažino anglies dioksido išmetimą, bet ir sutaupė miesto pinigus. 2014 metais sistemos veikimui užtikrinti reikėjo tik septynių žmonių.

Amsterdamas, Nyderlandai

Amsterdamas yra vienas sąmoningiausių pasaulio miestų ekologijos srityje. Siekdama iki 2050 metų sumažinti išmetamą CO2 kiekį 95 %, Nyderlandų sostinė nusprendė modernizuoti savo buitinių atliekų surinkimo sistemą, pasitelkdama naujausias technologijas. 2014 metais miesto valdžios institucijos kai kuriose šiukšliavežėse sumontavo svarstykles, o viešose šiukšliadėžėse įdiegė užpildymo lygio jutiklius. Gautus duomenis miestas naudojo tam, kad sukurtų efektyvesnius ir ekonomiškesnius atliekų surinkimo tvarkaraščius.

2020 metais Masačusetso technologijos instituto ir AMS instituto mokslininkai pristatė galimą sprendimą, kaip išvalyti senus atliekų sąvartynus, kurie, deja, vis dar plyti šalia istorinių Amsterdamo kanalų. „Waste Streams“ koncepcija numato plūduriuojančių atliekų konteinerių įrengimą kanaluose. Konteinerius galima surinkti ir grąžinti autonominiais laivais. Jei projektas bus sėkmingas, nebeliks būtinybės išvežti šiukšles iš istorinių rajonų ir sistema taps efektyvesne energijos alternatyva.

Jei norite pakeisti pasaulio atliekų šalinimo būdą, apsvarstykite galimybę į šiukšliadėžes įdiegti jutiklius, atsisiųsti perdirbimo programėlę arba pasisakyti už efektyvesnį atliekų tvarkymą savo bendruomenėje. Nors šios technologijos dar nebuvo įgyvendintos pasauliniu mastu, jos sudaro pagrindą ateičiai. Šios technologijos taupys gyventojų pinigus ir neleis šiukšlėms patekti į visuomeninius sąvartynus.